Balys Sruoga

Gimė turtingų ūkininkų šeimoje. Priklausė kairiųjų moksleivių draugijai – aušrininkams, tapo jų lyderiu.

1912 m. savo kūrinius pradėjo spausdinti „Aušrinėje“, „Rygos naujienose“, „Lietuvos žiniose“. 1918–1919 m. dirbo mokytoju Vilniuje. 1919 m. gresiant lenkų okupacijai, pėsčiomis iš Vilniaus pasiekė Kauną.

Nuo 1930 m. pasireiškė kaip dramų kūrėjas. Tais metais paskelbus dramos konkursą Vytauto Didžiojo 500-ųjų metinių proga (prizas 10 tūkst. litų), parašė dramą „Milžino paunksmė“ ir, būdamas tikras, kad laimės prizą, nusipirko automobilį. Premijos jis negavo, todėl po to ilgai mokėjo skolas už mašiną.

1941 m., spaudžiamas Sovietų okupacinės valdžios, parašė pro-sovietinę kantatą, dramą „Apyaušrio dalia“. Dėl šių veiksmų jis vėliau buvo Vokiečių kaltinamas palankumu Sovietų valdžiai, siūlyta net sušaudyti. 1943 m. kovo 16 d. jis, kaip įkaitas, vokiečių suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą prie Gdansko.

Pradėjęs dirbti lagerio raštinėje (nes mokėjo daug kalbų), klastojo įsakymus ir taip gelbėjo draugus nuo bausmių, dujų kameros. 1945 m. jį išlaisvino sovietinė armija, gegužės 13 d. buvo parskraidintas į Lietuvą. Čia jis dėstė Vilniaus universitete. Deja, koncentracijos stovyklos patyrimai stipriai paveikė ne tik dvasinę, bet ir fizinę menininko būklę.

Kančios koncentracijos stovykloje įkvėpė parašyti smarkiai nuo ankstesnių kūrinių besiskiriantį, ironijos persmelktą atsiminimų knygą „Dievų miškas“. Ji sukurta 1945 m., per du mėnesius, besigydant Birštono sanatorijoje. Knyga po begalės korektūrų išleista tik po B. Sruogos mirties – 1957 m. Tai įvyko todėl, kad ironiškas Balio Sruogos lagerio realybės vaizdavimas nesutapo su sovietų valdžios propaguojamomis tiesomis. Originali versija – tik naujausiuose leidimuose.