Novelė “Vagis”

Novelės tema lietuvių literatūroje atrodo nėra nauja, kaimietis susiduria su arkliavagiu (taip pat prasideda ir Jono Biliūno novelė “Vagis”). Tačiau iš karto pamatome detalių išskiriančių Jurgio Savickio modernią kūrybą. Vagis ir jį vėliau paleidęs iš nelaisvės vaikas vaizduojamas teigiamomis savybėmis, kol vagį pagavęs vaiko tėvas – žiaurus. Visa novelė atrodo neturi aiškaus pamokymo kaip kiti lietuvių rašytojų darbai. Viena vertus vaikas pasielgė kilniai paleidęs kankinamą žmogų, kitą vertus tas žmogus – vagis, bandęs pavogti iš jo šeimos. Vaiko poelgis nėra aiškiai motyvuotas, didelė tikimybė, kad tai buvo lyg protestas prieš savo tėvo parodytą žiaurumą. Vaikas pirmiausia stebėjo vagį su paprastu smalsumu, tačiau tėvui sumušus vagį, vaikas sutriko: “Tėtė, sako, geras, bet kam jis taip baisiai muša vagį!”. Vaikas nusprendžia paleisti vagį, tačiau matome, kad jis ne tik impulso valdomas, prieš atrišdamas virvę paklausia: “O tu man nieko nedarysi – tėtės nemuši?”.  Taigi matome, kad vaikas rūpinasi savo ir šeimos gerove. Galiausiai vagis atrišamas, apkabiną vaiką, atsisveikina ir neskubėdamas išeina iš namų. Vaikas pravirksta. Vėliau tėvas vėl sugauna vagį, bet šio įvykio vaikas per daug neanalizuoja. Jis padarė tai, kas jo manymu geriausia ir tas jam duos stiprybės ateityje: “Vakare vaikas išgirdo, kad vagį sugavo, pririšę prie geltonų mažų šlajukų ir vilko per sniegą, bet šio fakto jis neanalizavo. Jautė tiek tvirtos valios ateičiai.”

Vaiko mąstysena pamačius smurtą prieš vagį

Tėtė, sako, geras, bet kam jis taip baisiai muša vagį!

Vaikas rūpinasi savo ir šeimos gerove prieš paleidžiant vagį

O tu man nieko nedarysi – tėtės nemuši?

Kūrinio pabaiga

Vakare vaikas išgirdo, kad vagį sugavo, pririšę prie geltonų mažų šlajukų ir vilko per sniegą, bet šio fakto jis neanalizavo. Jautė tiek tvirtos valios ateičiai.