Novelė "Ubagas"

Novelėje „Ubagas“ aprašomas pasakotojo ir senelio Sabaliūno susitikimas, Sabalūnas, dabar jau patapęs elgeta eina prašyti duonos pas pasakotoją, kuris jį atpažįsta ir pasiteirauja kaip tai įvyko. Jis papasakoje savo santykių su sūnumi istorija. Kadaise Petras Sabaliūnas buvo turtingas, pasiturintis, doras ir darbštus žmogus, labai mylėjęs bites ir savo vaikus ir ne tik, bet dabar jis yra ubagas. Būtent šioje novelėje yra atskleidžiama labai skaudi problema: tėvai, linkėdami vaikams gera, atiduoda viską, o kai jie suauga, varo tėvus iš namų be jokių skrupulų. Taip nutiko ir Petrui Sabaliūnui. Atidavęs meilę, rūpestį, švelnumą savo vaikams, jis supranta labai skaudžią tiesą, kad pasenęs ir ligotas jis tampa niekam nereikalingas, net savo paties vaikams. Jo sūnui suaugus, sukūrus savo šeimą, jis buvo išvaromas iš namų, atimant jo visą turtą ir meilę, kuria jis naudojosi, nieko tėvui neatiduodamas atgal. Jis galėjo glaustis prie dukterų, tačiau nenorėjo joms užkrauti dar daugiau naštos. Netekęs namų ir visko ką turėjo, Petras Sabaliūnas dabar gyvena ubagaudamas. Kūrinio pavadinimas dviprasmiškas, mat nors Petras Sabaliūnas yra ubagas tiesiogine prasme, bet jo sūnus yra dvasios ubagas, nes taip pasielgė su savo tėvu.