Novelė "Vagis"

Pagrindinis veikėjas – Jokūbas. Tvirtas, stiprus, autoritetingas vyras . “Nieko nebijojau: visi manęs lenkės. Jeigu kas ko neįveikdavo ar darbe, ar susirėmimuose, visados sakydavo: reikia Jokūbas pasikviesti, be jo – niekai”. Tačiau viskas pasikeitė viena naktį, kai išgirdęs šurmulį tvarte Jokūbas nuėjo patikrinti kas vyksta. Supratęs, kad bandoma pavogti jo arklį, jis trenkė vagiui su medine kuoka. Šis iškart mirė. Jokūbas pamatė, kad vagis su savimi turėjo šautuvą, jeigu taip nebūtų pasielgęs, gali būti, jog ūkininkas būtų likęs nebegyvas. Kitą dieną Jokūbas nuvežė vagies kūną toliau nuo savų namų ir numetė. “Kitą dieną rado tą numirėlį pagriovėje. Suvažiavo žmonės, policija, rado prie lavono revolverį ir peilį, pamatė ant jo galvos apynasrį – suprato, už ką užmuštas. Žmonės kuone visi atvirai pripažino, kad taip „tokiam“ ir reikėjo. Policija pakalbėjo, paklausinėjo, bet kaltininko taip ir nebeieškojo… Tuo visa ir pasibaigė…”. Nepaisant to fakto, kad Jokūbui nebuvo realios grėsmės būti nubaustam už savo nusikaltimus, kadangi policija neieškojo kaltininko, kaltės jausmas dėl svetimos gyvybės atėmimo sunaikino jį kaip žmogų. Iš stipraus, autoritetingo vyro, jis pavirto į žmogų amžinos kaltės ir baimės būsenoje. “Tačiau ilgai tasai žmogus mano akyse stovėjo, – kaip koks kirminas krūtinę man ėdė. Dažnai per miegą baisiai surikdavau, visas šaltu prakaitu apipiltas atbusdavau ir kelias dienas, galvą nuleidęs, vaikščiodavau.” . Vagis nesugebėjo pavogti arklio, bet pavogė Jokūbo ramybę.

Pagrindinė mintis – sąžinė yra griežčiausia teisėja.

Jokūbas apibūdina save prieš nužudant vagį

Nieko nebijojau: visi manęs lenkės. Jeigu kas ko neįveikdavo ar darbe, ar susirėmimuose, visados sakydavo: reikia Jokūbas pasikviesti, be jo – niekai

Jokūbas kankinasi dėl įvykdytos žmogžudystės

Tačiau ilgai tasai žmogus mano akyse stovėjo, – kaip koks kirminas krūtinę man ėdė. Dažnai per miegą baisiai surikdavau, visas šaltu prakaitu apipiltas atbusdavau ir kelias dienas, galvą nuleidęs, vaikščiodavau.